apipuškėti — apipuškėti, apìpuška, ėjo intr. 1. nuspuoguoti: Visas apipuškėjau Skr. Rankos apipuškėjusios Skr. 2. išsisirgti, nusiligoti, pasiligoti: Kiek jau jaunų po žeme, o toks senas apipuškėjęs puška bepuška Gs. puškėti; apipuškėti; atpuškėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atpuškėti — atpuškėti, àtpuška, ėjo intr. Lnkv ateiti, atbristi, atsibelsti: Patvoriu atpuška Galinis rš. Aš parjosiu atpuškėsiu mergelės žiūrėti LMD. puškėti; apipuškėti; atpuškėti; išpuškėti; nupuškėti; papuškėti; parpuškėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išpuškėti — išpuškėti, ìšpuška, ėjo intr. 1. su putomis išrūgti: Duona inrūgo, net išpuškėjo Rod. Išpuškėjo tos uogos [suvirintos], i viskas Rdn. Išpuškėjo, išlipo ta smetona Plv. Išpuškėjęs smetonas, labai senas Krš. 2. kunkuliuojant, verdant išbėgti: Buza … Dictionary of the Lithuanian Language
nupuškyti — žr. nupuškėti: Liežuvio viršūnė nupuškìjo Št. Jos lūpos suskilusios, net nupuškijusios rš. Kad liežuvis nupuškijo, apkalba kas nors LTR(Šmn). puškyti; apipuškyti; išpuškyti; nupuškyti; supuškyti … Dictionary of the Lithuanian Language
nupuškėjimas — sm. (1) → nupuškėti: Nupuškėjimas liežuvio galo LTR(Erž). puškėjimas; išpuškėjimas; nupuškėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
papuškėti — papuškėti, pàpuška, ėjo intr. 1. padejuoti, pavaitoti: Puškėte pàpuška bobutė, ale dar neguli, neserga, negaliuoja J. 2. papliauškėti: Šaudant papuškėjo Tr. puškėti; apipuškėti; atpuškėti; išpuškėti; nupuškėti … Dictionary of the Lithuanian Language
parpuškėti — parpuškėti, par̃puška, ėjo intr. pareiti dejuojant: Par̃puška iš miesto senė Krš. puškėti; apipuškėti; atpuškėti; išpuškėti; nupuškėti; papuškėti; parpuškėti; supuškėti … Dictionary of the Lithuanian Language
puškėti — puškėti, pùška, ėjo intr. 1. K darytis burbulams (rūgstant, verdant...), gurguliuoti, pukšėti: Alus, kopūstai, kad rūgsta, pùška J. Pùška kap mielės pyraguose Dkš. Jau surūgęs pienas, tuoj ims puškėt Gs. Užmaišai [avižinius] miltus, anglį… … Dictionary of the Lithuanian Language
supuškėti — supuškėti, sùpuška, ėjo intr. 1. sutraškėti: Kai patraukė išnertąją ranką, net kaulas supuškė[jo], ė kap sopė[jo], tep sopa Ml. 2. taškantis subristi (į vandenį): Par vidudienį visos karvės sùpuška [v]andenin, kad galėtų apsigint nuo visokių… … Dictionary of the Lithuanian Language